ISTORIJA

_Fossil or non-fossil_: kaip Vilniuje keitėsi energiniai režimai

Anglų kalboje „fossil“ ir „non-fossil“ vadinami atitinkamai iškastiniai ir neiškastiniai energijos ištekliai. Išteklių rūšies ir jų gavybos būdų dominavimas (neatsinaujinantys ir atsinaujinantys) pasaulio energetikos ūkyje lemia vadinamuosius „energinius režimus“. Istoriškai galima išskirti tris pagrindinius režimus: pirmąjį, kai dominavo neiškastiniai (angl. non-fossil) atsinaujinantys energijos ištekliai (tradicinė epocha), antrąjį, kai dominuoja iškastiniai (angl. fossil) neatsinaujinantys energijos ištekliai (modernioji epocha), ir trečiąjį, kuriame vėl stiprėja neiškastinių atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo (postmodernioji epocha). Šių režimų kaita atspindi ir technologinę pažangą, ir visuomenės ekonominius, aplinkosauginius bei politinius prioritetus.

PERSKAIČIUS KNYGĄ

Istorikių akiratyje – Didžiosios Pohuliankos namai ir jų gyventojai

Nuo šiol vilniečiai ir miesto svečiai išėję pasivaikščioti po J. Basanavičiaus gatvę į jos pastatus galės pažvelgti nauju žvilgsniu. Tik prieš tai reikėtų pavartyti istorikių Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knygą „Vilniaus Didžioji Pohulianka (1795–1940). Kaip kūrėsi naujas miestas“. Agnei Žemaitytei autorės prisipažino turėjusios tikslą pasibelsti į kiekvieno namo duris ir atrakinti bent vieną namo gyventojų istoriją.